What's the matter? No matter - 仏教ブログ

個人的趣味で仏教を勉強するためのブログです

四種の人施設 (プッガラパンニャッティ)

4. Catukkapuggalapaññatti

132. Katamo ca puggalo asappuriso? Idhekacco puggalo pāṇātipātī hoti, adinnādāyī hoti, kāmesumicchācārī hoti, musāvādī hoti, surāmerayamajjapamādaṭṭhāyī hoti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘asappuriso’’.

不善士たる人とは何でしょうか?ここにある人が生けるものを殺し、与えられていないものを取り、邪な性行為をなし、嘘をつき、スラー酒、メーラヤ酒など酔わせるものであり、放逸の原因となるものを摂取します。これが不善士たる人と言われます。

133. Katamo ca puggalo asappurisena asappurisataro? Idhekacco puggalo attanā ca pāṇātipātī hoti parañca pāṇātipāte samādapeti, attanā ca adinnādāyī hoti parañca adinnādāne samādapeti, attanā ca kāmesumicchācārī hoti parañca kāmesumicchācāre samādapeti, attanā ca musāvādī hoti parañca musāvāde samādapeti, attanā ca surāmerayamajjapamādaṭṭhāyī hoti parañca surāmerayamajjapamādaṭṭhāne samādapeti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘asappurisena asappurisataro’’.

不善士の中の更に不善士たる人とは何でしょうか?

134. Katamo ca puggalo sappuriso? Idhekacco puggalo pāṇātipātā paṭivirato hoti, adinnādānā paṭivirato hoti, kāmesumicchācārā paṭivirato hoti, musāvādā paṭivirato hoti, surāmerayamajjapamādaṭṭhānā paṭivirato hoti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘sappuriso’’.

善士たる人とは何でしょうか?ここにある人が、生けるものを殺すことから離れ、与えられていないものを取ることから離れ、邪淫を行うことから離れ、嘘をつくことから離れ、スラー酒、メーラヤ酒など放逸の原因となるものを摂取することから離れています。これが善士たる人と言われます。

135. Katamo ca puggalo sappurisena sappurisataro? Idhekacco puggalo attanā ca pāṇātipātā paṭivirato hoti parañca pāṇātipātā veramaṇiyā samādapeti, attanā ca adinnādānā paṭivirato hoti parañca adinnādānā veramaṇiyā samādapeti, attanā ca kāmesumicchācārā paṭivirato hoti parañca kāmesumicchācārā veramaṇiyā samādapeti, attanā ca musāvādā paṭivirato hoti parañca musāvādā veramaṇiyā samādapeti, attanā ca surāmerayamajjapamādaṭṭhānā paṭivirato hoti parañca surāmerayamajjapamādaṭṭhānā veramaṇiyā samādapeti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘sappurisena sappurisataro’’.

善士の中の更に善士たる人とは何でしょうか?

136. Katamo ca puggalo pāpo? Idhekacco puggalo pāṇātipātī hoti, adinnādāyī hoti, kāmesumicchācārī hoti, musāvādī hoti, pisuṇavāco [pisuṇāvāco] hoti, pharusavāco [pharusāvāco (sī.) dī. ni. 3.115] hoti, samphappalāpī hoti, abhijjhālu hoti, byāpannacitto hoti, micchādiṭṭhi [micchādiṭṭhī (ka.)] hoti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘pāpo’’.

137. Katamo ca puggalo pāpena pāpataro? Idhekacco puggalo attanā ca pāṇātipātī hoti parañca pāṇātipāte samādapeti, attanā ca adinnādāyī hoti parañca adinnādāne samādapeti, attanā ca kāmesumicchācārī hoti parañca kāmesumicchācāre samādapeti, attanā ca musāvādī hoti parañca musāvāde samādapeti, attanā ca pisuṇavāco hoti parañca pisuṇāya vācāya samādapeti, attanā ca pharusavāco hoti parañca pharusāya vācāya samādapeti, attanā ca samphappalāpī hoti parañca samphappalāpe samādapeti, attanā ca abhijjhālu hoti parañca abhijjhāya samādapeti, attanā ca byāpannacitto hoti parañca byāpāde samādapeti, attanā ca micchādiṭṭhi hoti parañca micchādiṭṭhiyā samādapeti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘pāpena pāpataro’’.

138. Katamo ca puggalo kalyāṇo? Idhekacco puggalo pāṇātipātā paṭivirato hoti, adinnādānā paṭivirato hoti, kāmesumicchācārā paṭivirato hoti, musāvādā paṭivirato hoti, pisuṇāya vācāya paṭivirato hoti, pharusāya vācāya paṭivirato hoti, samphappalāpā paṭivirato hoti, anabhijjhālu hoti, abyāpannacitto hoti, sammādiṭṭhi [sammādiṭṭhī (ka.)] hoti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘kalyāṇo’’.

139. Katamo ca puggalo kalyāṇena kalyāṇataro? Idhekacco puggalo attanā ca pāṇātipātā paṭivirato hoti parañca pāṇātipātā veramaṇiyā samādapeti, attanā ca adinnādānā paṭivirato hoti parañca adinnādānā veramaṇiyā samādapeti, attanā ca kāmesumicchācārā paṭivirato hoti parañca kāmesumicchācārā veramaṇiyā samādapeti, attanā ca musāvādā paṭivirato hoti parañca musāvādā veramaṇiyā samādapeti, attanā ca pisuṇāya vācāya paṭivirato hoti parañca pisuṇāya vācāya veramaṇiyā samādapeti, attanā ca pharusāya vācāya paṭivirato hoti parañca pharusāya vācāya veramaṇiyā samādapeti, attanā ca samphappalāpā paṭivirato hoti parañca samphappalāpā veramaṇiyā samādapeti, attanā ca anabhijjhālu hoti parañca anabhijjhāya samādapeti, attanā ca abyāpannacitto hoti parañca abyāpāde samādapeti, attanā ca sammādiṭṭhi hoti parañca sammādiṭṭhiyā samādapeti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘kalyāṇena kalyāṇataro’’.

140. Katamo ca puggalo pāpadhammo? Idhekacco puggalo pāṇātipātī hoti, adinnādāyī hoti…pe… micchādiṭṭhi hoti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘pāpadhammo’’.

141. Katamo ca puggalo pāpadhammena pāpadhammataro? Idhekacco puggalo attanā ca pāṇātipātī hoti parañca pāṇātipāte samādapeti, attanā ca adinnādāyī hoti parañca adinnādāne samādapeti…pe… attanā ca micchādiṭṭhi hoti parañca micchādiṭṭhiyā samādapeti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘pāpadhammena pāpadhammataro’’.

142. Katamo ca puggalo kalyāṇadhammo? Idhekacco puggalo pāṇātipātā paṭivirato hoti, adinnādānā paṭivirato hoti…pe… samādiṭṭhi hoti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘kalyāṇadhammo’’.

143. Katamo ca puggalo kalyāṇadhammena kalyāṇadhammataro? Idhekacco puggalo attanā ca pāṇātipātā paṭivirato hoti parañca pāṇātipātā veramaṇiyā samādapeti…pe… attanā ca sammādiṭṭhi hoti parañca sammādiṭṭhiyā samādapeti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘kalyāṇadhammena kalyāṇadhammataro’’.

144. Katamo ca puggalo sāvajjo? Idhekacco puggalo sāvajjena kāyakammena samannāgato hoti, sāvajjena vacīkammena samannāgato hoti, sāvajjena manokammena samannāgato hoti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘sāvajjo’’.

過失ある人とは何でしょうか?ここにある人が、過失ある身業を備え、過失ある口業を備え、過失ある意業を備えています。これが過失ある人と言われます。

(144. Sāvajjādīsu – sāvajjoti sadoso. Sāvajjena kāyakammenāti sadosena pāṇātipātādinā kāyakammena. Itaresupi eseva nayo. Ayaṃ vuccatīti ayaṃ evarūpo puggalo tīhi dvārehi āyūhanakammassa sadosattā, gūthakuṇapādibharito padeso viya sāvajjoti vuccati.
過失ある云々…。過失(avajja, skt.avadya)あるとは、過悪(dosa)ある〔という意味〕である。過失ある身業とは、過悪を伴った、生けるものを殺すなどの身業である。他の〔門による業〕も同じ方法〔によって理解すべき〕である。このように人が三つの門によって寿を破壊する行為 というような、過失あると言われる)

145. Katamo ca puggalo vajjabahulo? Idhekacco puggalo sāvajjena bahulaṃ kāyakammena samannāgato hoti appaṃ anavajjena, sāvajjena bahulaṃ vacīkammena samannāgato hoti appaṃ anavajjena, sāvajjena bahulaṃ manokammena samannāgato hoti appaṃ anavajjena – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘vajjabahulo’’.

多くの過失ある人とは何でしょうか?ここにある人が、多くの過失ある身業と、少しばかりの過失なき身業を備え、多くの過失ある口業と、少しばかりの過失なき口業を備え、多くの過失ある意業と、少しばかりの過失なき意業を備えています。これが多くの過失ある人と言われます。

146. Katamo ca puggalo appavajjo? Idhekacco puggalo anavajjena bahulaṃ kāyakammena samannāgato hoti appaṃ sāvajjena, anavajjena bahulaṃ vacīkammena samannāgato hoti appaṃ sāvajjena, anavajjena bahulaṃ manokammena samannāgato hoti appaṃ sāvajjena – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘appavajjo’’.

過失少なき人とは何でしょうか?ここにある人が、多くの過失なき身業と、少しばかりの過失ある身業を備え、多くの過失なき口業と、少しばかりの過失ある口業を備え、多くの過失なき意業と、少しばかりの過失ある意業を備えています。これが過失少なき人と言われます。

147. Katamo ca puggalo anavajjo? Idhekacco puggalo anavajjena kāyakammena samannāgato hoti, anavajjena vacīkammena samannāgato hoti, anavajjena manokammena samannāgato hoti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘anavajjo’’.

過失なき人とは何でしょうか?ここにある人が、過失なき身業を備え、過失なき口業を備え、過失なき意業を備えています。これが過失なき人と言われます。

148. Katamo ca puggalo ugghaṭitaññū? Yassa puggalassa saha udāhaṭavelāya dhammābhisamayo hoti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘ugghaṭitaññū’’.

略説智者たる人とは何でしょうか? その人は〔教えが〕説かれると同時に法を現観します。これが略説智者たる人と言われます。

149. Katamo ca puggalo vipañcitaññū? Yassa puggalassa saṃkhittena bhāsitassa vitthārena atthe vibhajiyamāne dhammābhisamayo hoti – ayaṃ vuccati puggalo ‘‘vipañcitaññū’’.

広説智者たる人とは何でしょうか?その人は簡略に説かれた〔教え〕について、詳細な意味が分析され考察されたときに、法を現観します。これが広説智者たる人と言われます。

般若心経マントラ - 他力釈

タディヤター(tad-yathā)、〔極楽なる〕趣(gati)よ、趣(gati)よ、彼方の趣(pāragati)よ、
彼方の全き趣(pārasaṃgati)よ、悟りあるところ(bodhi)よ、スヴァーハー(svāhā)!

 

(tadyathā gate gate pāragate pārasaṃgate bodhi svāhā!)

クシャトリヤ経 - 女性について

10. Khattiyasuttaṃ

…‘‘Itthī kho, brāhmaṇa, purisādhippāyā alaṅkārūpavicārā puttādhiṭṭhānā asapatībhinivesā issariyapariyosānā’’ti…

 

バラモンよ、女性の求めるところは男性であり、心を向けるところは装飾品、化粧品であり、よりどころは子供であり、執着するところは夫を独占することであり、究極の目標はものごとを思うがままにすること(issariya)である」

Heart Sutra - Maitrībhadra (Ci-xian)'s copy

Heart Sutra - Maitrībhadra (Ci-xian)'s copy

 

prajñāpāramitā hṛdaya sūtra

Āryāvalokiteśvaro bodhisattvo gambhīraṃ prajñāpāramitāyāṃ caryāṃ caramāno vyavalokayati sma

pañcaskandhās tāś ca svabhāvaśūnyaṃ pasyati sma

iha Śāriputra rūpaṃ śūnyatā śūnyataiva rūpaṃ rūpān na pṛtha[k], śūnyatāyā na pṛthag rūpa

yad rūpaṃ sā śūnyatā, śūnyatā sā rūpa

evameva vedanā saṃgyā saṃskāra vijñānaṃ

iha Śāriputra sarvadharmā śūnyatālakṣaṇā anutpannā anurūddhā amalāvimalā anucā aparipūrṇā

tasmāc Chāriputra śūnyatāyāṃ rūpaṃ na vedanā na saṃgyā, na saṃskārā na vijñāna

na cakṣu śrotra ghrānaṃ jihvā kāya manasi na rūpaṃ śab gandha rasa cparṣṭavya dharmā na cakṣudhātu yāva na manovijñānadhātu

nāvidyā nāvidyā na kṣayo yok(?) nāvidyā na kṣayo yāva na jaraṇaṃ maraṇaṃ na jaraṇaṃ maraṇaṃ kṣayo na duḥkha-samudaya-nirodha-mārgaḥ na jñānaṃ na prāpti nābhisamayaḥ

tasmā aprāptitvād bodhisattvānāṃ prajñāpāramitāmāśritya viharaty acittāvaraṇaṃ cittāvaraṇa-nāstitvād atrasto viparyasātikrānta niṣṭha nirvāṇa

tivyavasthittā sarvabuddhā prajñāpāramitām-āśrityānuttarasamyaksaṃbodhi abhisaṃbuddhā

tasmā jñātavyaṃ prajñāpāramitā mahāmantro mahāvidyāmantraḥ anuttaramantraḥ asamasamamantraḥ

sarvaduḥkhapraśamanaḥ satyam-amithyatvāt prajñāpāramitāyām-ukto mantraḥ

tadyathā gagatega pāragate pārasaṃgate pārastaṃ bodhi svāhā

----------------------------------------------------------

source:

F27n1060 梵本般若波羅蜜多心經 | CBETA 漢文大藏經

 

Sukkha-vipassaka in the "Tattvasiddhi" of Harivarman

T1646_.32.0339c15: 諸禪定則能得入。問曰。行者若無禪定。
T1646_.32.0339c16: 云何能得身心空。及盡諸煩惱。答曰。是人
T1646_.32.0339c17: 有定而不能證。更有如電三昧。因是三昧
T1646_.32.0339c18: 得盡煩惱。如經中説。我見比丘欲取衣
T1646_.32.0339c19: 時有煩惱。取衣已即無煩惱。如是等所以
T1646_.32.0339c20: 者何。心如電三昧如金剛。眞智能破煩惱。
T1646_.32.0339c21: 又此義佛第三力中説。所謂諸禪解脱三昧
T1646_.32.0339c22: 入垢淨差別如實知。於中禪名四禪。有人
T1646_.32.0339c23: 言。四禪四無色定皆名爲禪。解脱名八解脱。
T1646_.32.0339c24: 三昧名一念中如電三昧。入名禪解脱三昧
T1646_.32.0339c25: 中得自在力。如舍利弗説。我於七覺中能
T1646_.32.0339c26: 自在出入。故知慧解脱阿羅漢有諸禪定。
T1646_.32.0339c27: 但不能入。深修習故能自在入。問曰。阿羅

Udanavarga 27,40 : a suggestion of reading

duhkhaṃ yad ayaṃ na paśyati tad apaśyann ātmeti paśyati |
duhkhaṃ tu yathā tathā prapaśyann ayaṃ ātmeti sadā nu paśyati? |27,40|

 

gang tshe ’di yis sdug bsngal ma mthong ba || de yi tshe na bdag tu mthong bar ’gyur ||
ji lta ji ltar sdug bsngal rtogs gyur pa || des ni bdag ’di ’dra ba mthong mi ’gyur ||

Chinese Udanavarga (Zhu-fo-nian) : original sanskrit form for some words

出曜經 (No. 0212_ 竺佛念譯 ) in Vol. 04

T0212_.04.0612c07: 如佛世尊敷演言教有三有爲。有爲之相興
T0212_.04.0612c08: 衰變易。問曰故當萬物恒有常者。死屍骸
T0212_.04.0612c09: 骨不久存乎。百二十時謂之一日一夜。若當

 

佛世尊敷演言教有三有爲。

有爲之相, 興(jāti)・衰(jarā)・變易(anityatā)